4 bendros aktyvios prekybos strategijos

4 bendros aktyvios prekybos strategijos

Nemaža dalis investuotojų daug laiko praleidžia ieškodami geriausios investavimo strategijos, tikėdamiesi gauti didesnę nei vidutinė rinkos grąža. Kitus investuotojus galima būtų vadinti arba tinginiais, arba vidutiniokais. Šie investuotojai perka indekso fondus ir tenkinasi vidutine investicijų grąžą.

Kokiose rinkose geriausiai veikia efektyvios prekybos strategijos

Investavimo strategijos gali būti skirstomos į dvi mokyklas. Pirmoji — tai aktyvus investicijų valdymas, antroji — pasyvus investavimas. Pasyvus investuotojas dažnai pasiekia ne ką mažesnę, o dažnai ir didesnę investicinę grąža nei aktyvus.

Kokios yra pasyvaus ir aktyvaus investavimo strategijos, kuo jos viena nuo kitos skiriasi, kokie jų privalumai ir trūkumai?

Jeigu ieškote atsakymų į šiuos klausimus, šis straipsnis yra būtent jums. Gero skaitymo. Aktyvus investicijų valdymas Aktyvus investicijų valdymas siekia maksimalios investicinės grąžos, kuri viršytų rinkos vidurkį sekamą rinkos indeksą.

4 bendros aktyvios prekybos strategijos minimalaus darbo užmokesčio akcijų pasirinkimo sandoriai

Kai naudojamas aktyvus investicijų valdymo metodas, tuomet siekiama aktyviai analizuoti akcijų biržoje kotiruojamų kompanijų veiklos rezultatus, finansines ataskaitas, valdybos darbą, seka politines, ekonomines naujienas ir pagal tai bandoma nustatyti, kokia bus vertybinių popierių vertė ateityje.

Analizuodami kompanijas investuotojai siekia rasti pačias geriausias akcijas, turinčias didžiausią augimo potencialą. Investavę į šias kompanijas, jie tikisi gauti didesnį pelną nei rinkos vidurkis indeksas.

Forex strategija Pokeris - prekyba W1 grafikuose

Kai kompanija pabrangsta arba randama geresnė investicija, šios strategijos šalininkai parduoda turimus vertybinius popierius ir įsigyja naujus, tikėtina geresnius vertybinius popierius. Aktyvus investicijų valdymas yra susijęs su nuolatine prekyba investiciniais instrumentais. Pasyvus investavimas Pasyvaus investavimas siekia rinkos vidurkiui indeksui artimos investicinės grąžos. Dėl šios priežasties pasyvus investavimas dar vadinamas indekso investavimu. Siekiant kuo geriau atkartoti indekso grąžą, pasyvūs investuotojai perka į indeksą įeinančių kompanijų akcijas tokiomis proporcijomis, kokios yra indekse arba perka indekso fondus.

Tokiu būdu vienus vertybinius popierius jie perka brangiai, kitus — pigiai, taip ilguoju laikotarpiu dar labiau priartėdami prie vidutinės indekso grąžos. Rezultate pateiktame pavyzdyje pasyvus investavimas 99 proc.

4 bendros aktyvios prekybos strategijos opciono akcijomis prekiauti

Kuri investavimo strategija geresnė? Kuris investavimo metodas geresnis: aktyvus investicijų valdymas ar pasyvus investavimas? Ši diskusija 4 bendros aktyvios prekybos strategijos nesibaigia tarp investuotojų. Abi investuotojų stovyklos investavimą suprantą skirtingai ir gali argumentuotai pagrįsti savo nuomonę.

4 bendros aktyvios prekybos strategijos mokestinė nauda iš akcijų pasirinkimo sandorių pinigų srautų

Aktyvios investavimo strategijos šalininkai tiki, kad pasiekti didesnę grąžą nei rinkos vidurkis yra įmanoma. Jie sutinka, kad rinkos vidurkio viršyti nuolatos nepavyks, tačiau mano, kad pasinaudodami rinkos svyravimais, jie gali pasiekti geresnių rezultatų nei vidutinė grąža.

Pasyvios investavimo strategijos šalininkų filosofija visiškai priešinga.

4 bendros aktyvios prekybos strategijos geriausi internetiniai prekybos signalai

Pasyvūs investuotojai mano, kad vidutinės grąžos viršyti faktiškai neįmanoma, todėl jie renkasi investicinius instrumentus geriausiai atspindinčius indekso grąžą. Patyrę investuotojai, atlikę detalią analizę apie kompaniją, remdamiesi savo analizės rezultatais, patirtimi ir žiniomis patys priima investicinius sprendimus.

4 bendros aktyvios prekybos strategijos aktyvus investuotojas visiškai kontroliuoja savo investicinį portfelį ir tik nuo jo paties priklauso pasiekti rezultatai. Tuo tarpu pasyvus investuotojas nuolatos investuoja į visas kompanijas iš eilės, tad investicinio portfelio rezultatų jis faktiškai negali paveikti. Rezultatai visiškai priklauso nuo sekamo indekso grąžos.

Galėdamas paeikti investicinio portfelio rezultatus, aktyvus investuotojas siekia gauti didesnę nei vidutinę grąžą. Tuo tarpu pasyvus investuotojas tokios galimybės apskritai neturi, jis tenkinasi vidutine sekamo indekso grąža. Aktyvus ir pasyvus investavimas: rizikos valdymas Aktyvaus investavimo strategijos šalininkai turi geresnes galimybes valdyti investicinio portfelio riziką.

Aktyviai valdydami investicinį portfelį, jie gali parduoti vertybinius popierius, kurių nuvertėjimo tikisi, įsigyti perspektyvių kompanijų vertybinius popierius. Krizės metu jie gali akcijas parduoti ir įsigyti obligacijų taip suteikdami portfeliui stabilumo. Ekonomikai kylant, sumažinti obligacijų skaičių ir įsigyti pelningesnių vertybinių popierių.

Kita vertus, investicinio fondo valdytojų veiksmai yra ribojami nustatytos strategijos, tad valdytojai turi tik ribotas galimybes rizikai valdyti.

Aktyvaus investuotojo portfelis yra mažiau diversifikuotos. Pagal modernaus portfelio teoriją, investicinis portfelis lenkia indeksą tiek, kiek jis yra rizikingesnis už patį indeksą. Tai yra kuo mažiau į investicinį portfelį patenka vertybinių popierių iš sekamo indekso, tuo jis yra rizikingesnis ir tuo rizikos premija nuostolis gali būti didesnė.

Taigi kiekvienas papildomas investicinės grąžos procentas yra sąlygotas atitinkamai didesnės rizikos.

Forex prekybos strategijos kūrimo metodika

Žinoma, kai bus aiškūs investicinių fondų rezultatai, fondų valdytojai jums pasakys, kad to ir galima buvo tikėtis dėl geros fondo strategijos, bet iš tikrųjų buvo tokia pati tikimybė, kad Jūs uždirbsite mažiau nei indekso grąža. Tuo tarpu pasyvios investavimo strategijos šalininkai investuoja į indekso fondus, kurie yra plačiai diversifikuoti, tad jų investicinės grąžos ir rizikos santykis visuomet yra artimas optimaliam. Pasyvios investavimo strategijos šalininkai investuoja nustatytais periodais ir laiko įsigytus vertybinius popierius, todėl trumpuoju laikotarpiu sustabdyti investicinio portfelio vertės sumažėjimo negali.

Kita vertus, ilguoju laikotarpiu investuojant periodiškai dalį vertybinių popierių jie perka pigiai, kitus brangiai, todėl jie nuolat moka vidutinę kainą už vertybinius popierius, o tai apsaugo nuo rizikos įsigyti didelį pervertintų vertybinių popierių paketą. Sunku prognozuoti investicinių fondų rezultatus.

Beveik kiekvieno investicinio fondo strategija yra skirtinga. Jeigu aktyviai valdomi fondai veikia nuostolingai, jie tiesiog panaikinami ir atidaromi nauji fondai su skambiais pavadinimais, todėl niekas negali numatyti, kokie bus pasirinkto investicinio fondo rezultatai. Kita vertus, investicinio fondo strategija, tam tikrų įvykių kontekste, gali radikaliai keistis, todėl sunku prognozuoti jų ateities rezultatus. Sunku yra nustatyti, kaip investicinio fondo grąža susijusi su kitų investicinių instrumentų grąža.

Neprognozuojami rezultatai didina investuotojų nežinomybę. Galiausiai investiciniai fondai reklamuojasi rodydami įspūdingus savo praeities rezultatus.

Bet tiesa paprasta — iš praeities rezultatų negalima spręsti kaip fondams seksis ateityje. Per pastaruosius 40 m. Net teisės aktai nurodo investicinių fondų platintojams informuoti pirkėjus, kad praeities rezultatai negarantuoja pelningos ateities.

Prekybos strategijos šiems metams

Tuo tarpu apie vertybinių popierių indeksus yra surinkta daug vertingos istorinės informacijos. Yra nustatyta, kurie indeksai ilguoju laikotarpiu duoda didesnę grąža pvz. Smulkių kompanijų indeksai ilguoju laikotarpiu duoda didesnę investicinę grąžą nei iš stambių kompanijų sudarytas indeksas. Taip pat nustatyta, kaip vienų vertybinių popierių indekso grąža pvz.

Taigi realiai investuodamas į indekso fondą investuotojas pakankamai tiksliai gali planuoti, kokios grąžos gali tikėtis ilguoju laikotarpiu.

Taip pat perskaitykite